Vaismedžių genėjimas

Žiema yra idealus metas tvarkyti ir dailinti sodo medžius, ir tikrai nebūtina laukti pavasario ar rudens. Geriausia  genėti yra  ne vegetacijos metu. Dauguma medžių visai nebijo šaltuko, todėl genėjimas žiemą jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip -10 °C šalčio. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms.

Visus vaismedžius galima genėti iki pat žydėjimo ir net žydinčius. Tačiau genėjimą geriausia būtų baigti iki balandžio vidurio, nes vėliau prasideda svarbesni darbai – purškimas ir dirvos priežiūra.

Žiemos metu   galima genėti beveik visus medžius :

– Vaismedžius, tokius kaip obelys, kriaušės;

– Kaulavaisius: slyvas, vyšnias ir pan.;

– Dekoratyvinius medelius;

– Miško medžius.

O sausio pabaigoje ir vasarį jau negalima genėti medžių, kuriais teka sula: vynuogių, klevų, beržų, riešutmedžių: graikinio, pilkojo ir mandžiūrinio. Tai negalioja lazdynui, mat jis yra jau kitos šeimos atstovas ir genėjimas žiemą bet kuriuo metu jam nebaisus.

Medžių genėjimas žiemą ar bet kuriuo kitu sezonu daromas:

– Formuojantis. Jo tikslas – suteikti vainikui tam tikrą formą, kuri ne tik leis gerai apšviesti visas šakas, bet ir apribos medžio augimą (tai neretai daroma su aukštaūgiais vaismedžiais).

– Atjauninantis. Toks genėjimas leidžia atjauninti santykinai seniai augantį medį, sulaukti naujų šakų ir tuo pačiu padidinti derlingumą. Toks genėjimas dar vadinamas atstatomuoju, kadangi jis taip pat suteikia galimybę pataisyti vainiko defektus ir išgydyti pažeistas medžių vietas. Toks genėjimas stimuliuoja naujų ūglių augimą.

–  Sanitarinis. Jo metu pašalinamos ligotos ir pažeistos šakos, taip pat ir sausos šakos bei vilkaūgliai. Be to, sanitarinis genėjimas taikomas ir tuomet, kai reikia pašalinti senas ir aplūžusias šakas, kurios gali kelti pavojų žmogui, susisukusias šakas, kurios auga nuo kamieno į išorę ir atgal link centro.

–  Palaikantis (reguliuojantis). Jis atliekamas kasmet, nes taip palaikoma vainiko forma ir mažinamas tankumas.

Pagal visas rekomendacijas genėjimui galioja trečdalio taisyklė, kai vieno genėjimo metu galima:

– Trečdaliu sumažinti medžio aukštį;

– Pašalinti iki trečdalio medžio šakų.

Žiemą galima genėti ir pušis. Jei norite keisti pušies struktūrą, tarkime, pakreipti šakas į vieną ar kitą pusę arba kitaip formuoti patį pušies karkasą, tą turite daryti būtent žiemą, nes pavasarį laužydami ūglius tik tankinate pušies spyglius.

Žiema – tobulas laikas genėti vaiskrūmius: serbentus, agrastus, šilauoges. Kiekvieną kartą genint vaiskrūmius būtina palikti po 5–6 praėjusių metų šakas. Pavyzdžiui, genėdami pašalinkite itin senas, peraugusias ir nebederlingas šakas, būtinai palikite po kelias dvimetes ir trimetes šakas – kasmet krūmas sėkmingai atsinaujins.

Medžių genėjimas svarbus ne tik dėl medžių sveikatinimo tikslų, bet ir dėl estetikos!