Sėjinukai

SVOGŪNŲ AUGINIMO SĄLYGOS

 Svogūnų sėklos sėjamos kuo anksčiau, kol dirvoje yra pakankamai drėgmės (šalpusniui sužydus, t. y. kovo 20 – balandžio 20 d.), svogūnų sėklos ilgai dygsta. Sėjinukai sėjami paprastajai ievai sužaliavus (balandžio 25 d. – gegužės 8 d.).

Svogūnų sėklos pradeda dygti esant 1 – 2 0C šilumos, tačiau dygimas gali užsitęsti iki  mėnesio ir daugiau. Kylant temperatūrai, dygimo procesas pagreitėja. Svogūnų sėkla įterpiama lengvose dirvose – 1,5 – 2 cm, priemolio dirvose – 1 – 1,5 cm gyliu, sodinukai sėjami 2-3 cm gyliu.

Sėkloms dygstant ar sudygus, svarbu, kad kurį laiką lauko ir dirvos temperatūra nebūtų žemesnė kaip 0 0C. Prie 5 – 8 0C temperatūros svogūnų dygimas užsitęsia iki 2 – 3 savaičių. Esant 14 – 15 0C temperatūrai svogūnų daigai gali pasirodyti po 2 savaičių, o prie 20 – 22 0C – po 6 – 8 dienų. Tolesniam svogūnų augimui optimali temperatūra yra 19±7, brendimui 25 – 30 0C.

Svogūnams auginti tinkamiausios sukultūrintos priesmėlio, lengvo bei vidutinio priemolio dirvos. Netinka sunkios supuolusios dirvos, nes jose išauga daug veislei nebūdingų ropelių ir sunkiau atrinkti pasodus. Dirvos reakcija turi būti silpnai rūgšti arba neutrali (pH 6,5 – 7, 5 ). Rūgščiose dirvose išauga neatsparūs įvairioms ligoms svogūnai, blogai laikosi per žiemą.

Svogūnų šaknų sistema silpna, todėl jiems reikia derlingos ir pakankamai drėgnos dirvos. Auginami iš sėjinukų, jie daugiausia vandens sunaudoja birželio-liepos mėnesiais – iki 70% viso per vegetaciją sunaudoto vandens kiekio. Nors gegužės mėnesį dygdami sėjinukai daug vandens nesunaudoja, tačiau labai svarbu, kad tuo laiku dirvožemis būtų drėgnas. Jei paviršinis dirvožemio sluoksnis sausas, sėjinukus būtina palieti. Laistyti svogūnus reikia gegužės-liepos mėnesiais. Antroje vegetacijos posėje svogūnams reikia mažiau drėgmės.

Svogūnų ropelės nuimamos techninėje brandoje. Svogūno subrendimas didele dalimi apsprendžia ropelės išsilaikymą. Pilnai subrendę svogūnai suformuoja sausus išorinius lukštus, gerai išdžiūsta, jų kaklelis užsidaro. Tokie svogūnai gerai laikosi, gaunami minimalūs derliaus nuostoliai. Nesubrendę svogūnai laikymo metu anksti pradeda želti ir smarkiai pažeidžiami ligų.

Šiltnamiuose svogūnų laiškus geriausia pradėti atželdinti gruodžio mėnesį, nes jiems reikia mažai šviesos. Prieš sodinant svogūnų viršūnėles geriau nupjauti, tada jie greičiau auga. Svogūnai sodinami vienas prie kito, ištisiniu būdu, apie 8 – 10 kg/m2 . Pasodinus reikia palaistyti. Laiškai geriausiai auga, kai oro temperatūra būna 18 – 20 °C. Svogūnų laiškai išauga per 25-35 dienas. Derlius pradedamas imti, kai laiškų aukštis pasiekia 30-60 cm.

BULVIŲ AUGINIMO SĄLYGOS IR YPATUMAI

Rekomenduojamas bulvių sodinimo laikas – pavasarį, kai dirva sušyla iki +6/+8C laipsnių. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Jei žemė lygi, darykite negilias vagutes ir sudėkite gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu, kai žemę išlyginate.

Sėklinių bulvių jokiu būdu negalima pjaustyti. Perpjautas ir tokiu būdu sužalotas gumbas bus silpnas, jautrus visoms dirvos ligoms ir kenkėjams, nes neturės toje vietoje apsaugos nuo išorinių veiksnių (odelės). Tokio gumbo dygimo energija sumažėja perpus, nes mažesnis gumbo akučių skaičius išleidžia mažiau produktyvių daigų, kurie augins ženkliai mažesnį būsimą derlių.
Sodinimo metu taip pat patariame saugoti pradygusius gumbų daigelius, kad jie nenulūžtų.
Daugelis ankstyvųjų veislių yra jautrios metribuzinui (herbicidams), todėl, atsižvelgiant į dirvos drėgnumą, šias augalų apsaugos priemones naudokite bulvėms nesudygus.

Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis. Bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro nei kokie kiti augalai. Trūkstant deguonies, gumbai prastai bręsta. Ypač sunkiose dirvose bulvės auga gerai tik tuomet, kai sodinamos į gerai išdirbtus, organinėmis trąšomis pritręštus arimus. Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos.
Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus.
Dirvožemio rūgštingumas (pH) – kitas svarbus faktorius, lemiantis bulvių gumbų kokybę. Rekomenduojama vengti šarminių dirvožemių, kuriose gumbai rauplėjasi.

Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” – sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas – etiketė – yra mėlyna. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus. Augalo pasas tai – dokumentas, kuris užtikrina reguliariai atliekamą fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Plačiau apie tai skaitykite: http://www.vatzum.lt/uploads/documents/fitosanitarija/lankstinukai/augalo_pasas_2017.pdf

Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms. Trąšas pagal naudojamų produktų normas ir rekomendacijas berkite šalia gumbo. 

Jei norite bulves išlaikyti per žiemą, rekomenduojame:

• bulves kasti tuomet, kai jų žievė yra tvirta, nesilupa;
• nuimti derlių esant sausam orui ir žemesnei nei +20C temperatūrai;
• prieš sandėliuojant įsitikinti, kad gumbai yra sausi;
• sandėliuoti tamsioje vėsioje neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje;
• pasirūpinti, kad sandėliavimo temperatūra būtų apie +2/+6C šilumos (jei sandėliavimo temperatūra žemesnė, bulvės pradeda išskirti cukrų, kepant geria daugiau aliejaus, turi salstelėjusį skonį; jei temperatūra aukštesnė, gumbai pradeda dygti ir vysti).