Nors kalendorinė žiema dar nesibaigė, vasaris sodininkams ir daržininkams jau tampa aktyvaus pasiruošimo pavasariui pradžia. Dienos ilgėja, saulė kyla vis aukščiau, o pirmieji atlydžiai leidžia pradėti darbus, kurie vėliau padės sutaupyti laiko ir užauginti stipresnius, sveikesnius augalus.
Svarbiausia taisyklė vasarį – stebėti orus ir dirbti tik tada, kai dirva nėra įšalusi ar pernelyg šlapia. Per anksti pradėti darbai gali pakenkti dirvos struktūrai ir augalams, todėl visus darbus reikia planuoti atsakingai.
Štai pagrindiniai darbai, kuriuos daržininkai ir sodininkai gali pradėti atlikti vasario mėnesį.
Vasaris – vienas svarbiausių mėnesių vaismedžių ir kai kurių dekoratyvinių augalų genėjimui. Kol augalai dar ramybės būsenoje, genėjimas skatina sveiką augimą, geresnį derėjimą ir gražesnę lają.
obelis ir kriaušes;
serbentus ir agrastus;
rudenį derančias avietes;
kai kuriuos dekoratyvinius krūmus;
vėlyvai žydinčius krūmus (pvz., hortenzijas).
Genint pašalinamos sausos, pažeistos, į vidų augančios ar susikertančios šakos, pagerinama oro cirkuliacija ir šviesos patekimas į lają.
Svarbu: slyvų, vyšnių ir abrikosų vasarį genėti nerekomenduojama, nes šiuo metu padidėja ligų rizika.
Net jei lauke dar žiema, vasaris yra puikus metas pradėti daržovių sezoną patalpose. Ankstyva sėja leidžia užauginti stiprius daigus, kurie pavasarį greičiau pradeda augti.
pomidorus;
paprikas ir aitriąsias paprikas;
baklažanus;
kopūstus;
svogūnus iš sėklų;
prieskonines žoles.
Šiltnamiuose ar ant palangės pradėti auginti augalai turi ilgesnį vegetacijos laikotarpį, todėl dažnai duoda ankstesnį ir gausesnį derlių.
Svarbu užtikrinti pakankamą šviesą ir neperlaistyti – vasarį dėl trumpų dienų daigai lengvai ištįsta ar suserga grybinėmis ligomis.
Jei žiema švelnesnė, o dirva lengva ir pradžiūvusi, kai kurias šalčiui atsparesnes daržoves galima sėti jau vasario pabaigoje.
Tinka:
špinatai;
salotos;
ridikėliai;
ankstyvos morkos;
pupos;
svogūnai laiškams.
Dažnai rekomenduojama lysves uždengti agroplėvele arba dangomis, kad dirva greičiau sušiltų ir būtų apsaugota nuo šalnų.
Vasaris – puikus metas pasiruošti būsimam sezonui, kol darbų dar nėra per daug.
Galimi darbai:
planuoti sėjomainą;
paruošti naujas lysves;
papildyti dirvą kompostu;
kalkinti daržą, jei planuojama auginti kopūstines daržoves;
uždengti lysves, kad dirva greičiau įšiltų.
Svarbu nedirbti pernelyg šlapios dirvos – ją suspaudus gali pablogėti struktūra ir sumažėti derlingumas.
Jeigu dirva nėra įšalusi, vasaris tinkamas metas sodinti:
vaismedžius;
vaiskrūmius;
avietes;
vynmedžius.
Vėsi ir drėgna dirva leidžia šaknims pradėti augti dar prieš prasidedant aktyviai vegetacijai, todėl augalai geriau prigyja.
Šiltesnėmis dienomis galima:
dalinti ir persodinti daugiametes gėles;
atnaujinti per tankiai suaugusius augalus;
patrumpinti dekoratyvines žoles;
mulčiuoti gėlynus.
Mulčiavimas padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo nuo piktžolių ir stabilizuoja dirvos temperatūrą.
Patyrę sodininkai žino – kuo daugiau darbų atliksite vasarį, tuo lengvesnis bus pavasaris.
Rekomenduojama:
išvalyti ir dezinfekuoti šiltnamį;
patikrinti laistymo sistemas;
pasiruošti sėklas ir substratus;
sutvarkyti sodo įrankius.
Tai leidžia išvengti skubėjimo prasidėjus intensyviam sezonui.
Vasaris Lietuvoje dažnai būna permainingas – atlydžius gali greitai pakeisti stiprios šalnos. Todėl:
jautresnius augalus verta pridengti;
naujai pasodintus augalus apsaugoti nuo šalčio;
neskubėti su ankstyva sėja lauke.
Sodininkystėje svarbiausia ne kalendorius, o realios oro sąlygos.
Vasaris – tai pasiruošimo mėnuo, kai pradedamas naujas sodininkystės sezonas. Tinkamai atlikti darbai dabar leidžia pasitikti pavasarį be streso ir užtikrina stiprų augalų startą. Genėjimas, sėja patalpose, dirvos paruošimas ir sodo planavimas – tai pagrindiniai darbai, kuriuos jau galima pradėti atlikti orams po truputį šylant.