VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė sako: „Įsivaizduokite, kad jei vienais metais jūs matote vieną šliužą, tai kitais metais jūs matysite 200 kartų daugiau tų šliužų. Kol yra žalio augalinio maisto, jų bus daug“.
Šiuo metu šliužai dauginasi ir deda kiaušinius. Pasak dr. G.Skujienės padėję kiaušinius jie patys numiršta.
- Šliužai nemėgsta šiurkštaus, aštraus paviršiaus. Aplink daržą galima pripilti grikių lukštų mulčio, pušų žievės mulčio, vermikulito ( jis ir po lietaus sugeria drėgmę), pelenų ir druskos mišinio, kankorėžių, pušų spyglių.
- Reikia atrasti kiaušinių dėjimo vietas ir jas sunaikinti. Tam reikia supurenti, perkasti žemę, taip dauguma kiaušinėlių žūva.
- Jeigu randate - surinkti suaugėlius šliužus. Surinktus galite sumesti į indą su muiluotu ar sūdytu vandeniu (nugaiš).
Tačiau galite naikinti ir rinkti šliužus savo darže, sode, kieme ir tai bus “pasaka be galo” jeigu šalia gyvena kaimynas, kuris to nedaro arba kaimynystėje yra apleistas sklypas. Ką daryti tada?
Šliužai nemėgsta saulėtų ir sausų vietų. O jeigu sklypas apaugęs aukšta žole, pūva įvairūs lapai, obuoliai, tai puikiausia puota šliužams. Jeigu nėra galimybės nupjauti žolės, suarti žemės , kas mažina šliužų veisimosi vietas, tada reikia pasitelkti chemines priemones - įvairius moliuskicidus. Šiuos preparatus tikrai rasite parduotuvėse. Geriausia šias medžiagas barstyti naktį arba anksti ryte, tada šliužai yra lengviau pasiekiami – “išeina pasivaikščioti”.
Išvada - geriausia naikinant šliužus derinti ekologiškas priemones su cheminiais preparatais, ir tai daryti kartu su kaimynais.
Patarimas - saugokite savo sode ir darže varles, rupūžes, ežiukus – jie naikina šliužus.