Kodėl? Nes daržo kompostas yra pati geriausia terpė auginti augalus. Jame yra visų maistingųjų medžiagų augalams augti, jis purus ir smulkus, lengvai įdirbamas. Kompostas yra puiki, trąši žemė, naudojama daržininkaujant.
Kas yra kompostavimas? Tai natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu –kompostu. Tai vyksta mikroorganizmų pagalba.
Kada geriausia pradėti kompostuoti? Pradėti kompostuoti geriausia pavasarį arba rudenį, kai atsiranda daugiausia sodo, daržo atliekų: žolės, lapų , šaknų ir panašiai.
Kur ir kaip kompostuoti? Rekomenduojama kompostuoti ant žemės arba specialiuose konteineriuose, kompostavimo dėžėse. Kompostuojant ant žemės reiktų lygioje vietoje paruošti aikštelę, kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus). Kompostuojant specialiuose konteineriuose ar kompostavimo dėžėse yra patogiau, nes užima mažiau vietos, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau pasigamina ( iki 1 metų).
Vėdinimas ir temperatūra. Jeigu neužtikriname oro judėjimo, organika ne yra, o pūva, komposto turinys gali sušusti, pasidaryti glitus ir nemalonaus kvapo. Kompostas turi „kvėpuoti“. Pradedant dėti komposto krūvą, pirmąjį sluoksnį (apie 10-15 cm) dėkite žieves, šakas, šaknis. Kompostas turės gerą drenažą, lietaus vanduo neužsistovės, apatinė dalis nebus suslėgta. Jeigu komposto masė per daug suslėgta, atsiranda nemalonus kvapas, reikia pavartyti arba perkasti kompostą. Paprastai užtenka kartas nuo karto pabadyti kokio nors įrankio kotu iki pat krūvos apačios, kad patektų oras. Sluoksniuojant kompostą rekomenduojama (kas 10-15 cm sluoksniais) įterpti vermikulito. Vermikulito absorbuojančios savybės žymiai sumažins kvapą, susidarantį irimo metu. Taip pat vermikulitas palaiko reikiamą deguonies ir drėgmės kiekį bei temperatūrą, kad veikiama mikroorganizmų žalioji masė irtų.
Jos santykis turi būti apie 50 proc. Kitaip tariant, suspaudus jaučiama drėgmė, tačiau pro pirštus nesisunkia. Jei oro mažai, o drėgmės daug – vyksta puvimo, rūgimo procesai. Jei oro cirkuliacija gera, bet drėgmės daug – vertingos medžiagos gali būti išplaunamos. Jei drėgmės per mažai, kompostas ne yra, o tiesiog džiūna. Karštomis saulėtomis dienomis jeigu matote, kad komposto masė išdžiūvus, gausiai palaistykite. Jei kompostą pildote tik nušienauta žole, arba sausu šienu, lapais, norimo rezultato nebus. Yra labai paprasta taisyklė: sluoksniuoti rudą su žaliu. Rudas sluoksnis – tai šakos, žievė, šienas, nukritę lapai rudenį, durpės. Tai anglies šaltinis. Žalias sluoksnis – nupjauta veja, piktžolės, nuimtų daržovių lapai. Tai azoto šaltinis. Vienos rūšies kompostas nebus visavertis, todėl reikia sluoksniuoti. Dažniausia klaida – nupjauname veją ir didelį kiekį žolės sukrauname iškart į kompostą. Nušienautą žolę geriau šiek tiek padžiovinti prieš dedant į kompostą. Storas sluoksnis šviežios žolės greitai sulips į vieną plutą, pradės rūgti.
Galima dėti visą augalinę medžiagą (augalų dalis, šaknis, nupjautą žolę, lapus, jaunas piktžoles). Taip pat galima dėti mėšlą (mėšlas tik žolėdžių galvijų -arklių, avių), durpes, tiesiog daržo žemę, žemę iš senų vazonų. Dedame ir augalinės kilmės virtuvės atliekas (lupenas, graužtukus, žieves, ankštis, lapus, kavos, arbatos tirščius, kiaušinių lukštus (susmulkintus) ). Patartina įdėti vermikulito. Visa tai paįvairina struktūrą, praturtina kompostą.
Negalima mesti gyvūninės kilmės atliekų, sintetinių medžiagų, mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų, plastikinių atliekų, sergančių augalų, šunų bei kačių fekalijų, kiaulių mėšlo, piktžolių, kurios jau turi subrendusias sėklas.
Kompostą paprastai paskleidžiame dirvos paviršiuje ar įterpiame į dirvą ar lysvę. Puikiai tinka naudoti kambarinėms gėlėms auginti, žemės mišiniams gaminti.
Patogus atsiskaitymas
Patogus pristatymas
Patikrinta kokybė