Augalų apledėjimas

Augalų apledėjimas: gamtos reiškinys, kuris gali būti tiek naudingas, tiek pavojingas

Šiandien daugelyje Lietuvos vietovių gamta nustebino stipria lijundra, dėl kurios augalai buvo padengti ledo sluoksniu. Toks reiškinys – augalų apledėjimas – gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.

Kas yra augalų apledėjimas?

Apledėjimas atsiranda tada, kai krituliai patenka į paviršių kaip šaltas lietus ir iš karto užšąla, padengdami augalų lapus, šakas ar vaisius plonu ledo sluoksniu. Šis reiškinys dažniausiai pastebimas žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai temperatūra svyruoja aplink nulį.

Kodėl apledėjimas gali būti pavojingas?

1. Fizinė žala augalams

   • Ledo sluoksnis ant šakų padidina jų svorį. Smulkios ar trapios šakos gali lūžti po ledo svoriu.

   • Vaismedžių ar dekoratyvinių medžių žiedai gali būti pažeisti, o tai sumažina derlių ar sodo grožį.

2. Užšalimo pavojus

   • Jei apledėjimas lydi temperatūros smūgiai žemiau nulio, augalai gali patirti šalčio pažeidimus.

   • Jauni ūgliai ir pumpurai yra ypač jautrūs – jie gali visiškai sunykti, jei ledas ilgai laikosi.

3. Sutrinka fotosintezė

   • Storas ledo sluoksnis uždengia lapus ir riboja augalo galimybę sugerti šviesą, todėl trumpam sulėtėja augimo procesai.

Kodėl apledėjimas gali būti naudingas?

1. Natūralus apsauginis sluoksnis

   • Plonas ledo sluoksnis gali apsaugoti augalo audinius nuo dar didesnio šalčio, nes ledas išlaiko temperatūrą arti nulio ir lėtina audinių užšalimą.

2. Drėgmės tiekimas

   • Kai ledas pamažu tirpsta, augalai gauna lėtą drėgmės tiekimą, kuris gali būti naudingas ypač žiemą arba ankstyvą pavasarį.

3. Mažesnė sausros rizika

   • Ledo tirpimas padeda palaikyti drėgmę dirvožemyje, todėl apledėjimas gali būti savotiška natūrali „drėkinimo sistema“.

Kaip apsaugoti augalus nuo žalingo apledėjimo?

• Lengvas šakų aptempimas – jei tik įmanoma, galima nuimti ledo sluoksnį lengvais smūgiais ar minkšta šluota, kad nesulūžtų šakos.

• Apklotai ir dangos – jautriems augalams tinka specialūs žiemai skirti apklotai ar agroplėvelė.

• Šilumos šaltiniai – soduose kartais naudojamos specialios lemputės ar šilumos kabeliai, kurie mažina ledo kaupimąsi.

• Genėjimas – prieš žiemą tinkamas genėjimas mažina šakų lūžimo riziką.

Išvada

Augalų apledėjimas – dvipusis reiškinys. Nors ledas gali apsaugoti augalus nuo ekstremalaus šalčio ir suteikti papildomos drėgmės, jis taip pat gali sukelti mechaninių pažeidimų, ypač trapios struktūros medžiams ir vaismedžiams. Svarbiausia – stebėti augalus, ypač jaunus ir jautrius, ir imtis minimalių apsaugos priemonių.