Augalų priežiūra
Amarai yra smulkūs, minkštakūniai, dažniausiai kriaušės formos vabzdžiai. Jie gali būti žali, juodi, pilki, gelsvi, rausvi ar padengti vaškine apnaša. Dauguma kolonijos narių būna besparniai, tačiau tankėjant kolonijai ar prastėjant augalo sąlygoms gali atsirasti sparnuotų individų, kurie persikelia ant kitų augalų.
Jų pirmiausia ieškokite ant jaunų ūglių, pumpurų, žiedkočių ir apatinėje lapų pusėje. Amarai siurbia augalo sultis, todėl jauni lapai gali garbanotis, deformuotis, gelsti, o ūgliai – lėčiau augti. Šalia gyvų vabzdžių dažnai matyti baltos išnaros, likusios jiems augant.
Kitas būdingas ženklas – lipčius, skaidrus ir lipnus amarų išskiriamas skystis. Juo apsineša lapai, vaisiai, palangės ar po medžiu stovintis automobilis. Ant lipčiaus gali įsikurti juodas suodligės apnašas. Jis nėra pats amaras, todėl nuvalius apnašą, bet nesuvaldžius kolonijos, lipnumas grįš.
| Požymis | Labiausiai tikėtinas kenkėjas | Kaip atskirti |
|---|---|---|
| Minkšti kriaušės formos vabzdžiai grupėmis | Amarai | Dažnos baltos išnaros, lipčius ir skruzdėlės |
| Pajudinus augalą pakyla balti vabzdeliai | Baltasparniai | Suaugėliai panašūs į labai mažas baltas museles |
| Sidabriški dryžiai ir smulkūs pailgi vabzdžiai | Tripsai | Ant lapų būna tamsių išmatų taškelių |
| Smulkus taškuotumas ir plonas voratinklis | Voratinklinės erkės | Erkės labai smulkios, gausėja karštomis sausomis sąlygomis |
| Nejudrūs apvalūs ar pailgi skydeliai | Skydamariai | Prisivirtinę prie stiebo ar lapo ir neatrodo kaip judri kolonija |
Prieš imdamiesi priemonių apžiūrėkite augalą su didinamuoju stiklu. Netinkamai atpažinus kenkėją galima sunaikinti naudingus vabzdžius, o tikroji problema liks. Jei nuotraukos nepakanka, palyginkite požymius augalų enciklopedijoje arba kreipkitės į specialistą.
Keli amarai ant stipraus suaugusio augalo paprastai nėra avarinė situacija. Minesotos universiteto rekomendacijose pažymima, kad daugeliu atvejų amarai padaro mažai žalos arba jos visai nepadaro. Kolonija kartu yra maistas boružėms, auksaakėms, žiedmusių lervoms ir smulkioms parazitinėms vapsvoms.
Skubiau reaguokite, jei apniktas daigas, jaunas vaismedžio ūglis, žiedinis pumpuras ar mažas vazoninis augalas; jei kolonija greitai plečiasi; lapai masiškai susisuka; augimas sustoja; arba lipčius užteršia vaisius. Kai kurių rūšių amarai gali pernešti augalų virusus, todėl jautriuose daržovių daiguose tolerancija turėtų būti mažesnė.
| Situacija | Sprendimas | Kodėl |
|---|---|---|
| Keli amarai, augalas stiprus, yra plėšrūnų | Stebėti kas kelias dienas | Natūralūs priešai gali sustabdyti koloniją |
| Jaunas daigas ar ūglis deformuojasi | Veikti iš karto necheminėmis priemonėmis | Mažas augalas greičiau praranda augimo jėgą |
| Daug susisukusių lapų | Pašalinti stipriausiai pažeistas viršūnes | Kontaktinė priemonė paslėptų amarų nepasieks |
| Gausu skruzdėlių ir lipčiaus | Valdyti amarus ir nutraukti skruzdėlių kelius | Skruzdėlės gali saugoti koloniją nuo plėšrūnų |
| Ant augalo daug boružių lervų ar „mumijų“ | Vengti purškimo ir trumpai palaukti | Biologinė kontrolė jau vyksta |
Kolonija dažnai prasideda vienoje viršūnėje, bet sparnuoti individai gali būti persikėlę toliau. Apžiūrėkite lapų apačią, jaunus stiebus, pumpurus ir gretimus tos pačios rūšies augalus. Aktyvaus augimo metu tikrinkite bent du kartus per savaitę – anksti pastebėtą židinį suvaldyti lengviau.
Tvirtesnių augalų lapų apačią nukreipkite vidutinio stiprumo vandens srove. Amarai silpnai laikosi ir nukritę dažnai nebegrįžta. Procedūrą geriausia atlikti ryte, kad lapai spėtų nudžiūti. Minkštų daigų, trapių žiedų ir labai gležnų viršūnių stipria srove neplaukite.
Jei amarai slepiasi lapo viduje, vanduo ir kontaktinė priemonė jų nepasieks. Nukirpkite tik stipriausiai deformuotą ūglio dalį, įdėkite į maišą ir išneškite. Nepašalinkite daug sveikos lapijos, nes papildomas stresas gali susilpninti augalą.
Skruzdėlės minta lipčiumi ir gali ginti amarus nuo plėšrūnų. Ant medžių ar krūmų nukirpkite žemę, tvorą ar pastatą liečiančias šakas, kurios sudaro papildomus kelius. Lipnias juostas dėkite tik ant apsauginio apvado, ne tiesiai ant jaunos ar plonos žievės, ir reguliariai tikrinkite, kad į jas nepatektų naudingi gyvūnai.
Boružės yra gerai žinomos, tačiau jų lervos atrodo visai kitaip – pailgos, tamsios, dažnai su oranžinėmis dėmėmis. Amarais taip pat minta auksaakių ir žiedmusių lervos. Išsipūtęs rusvas arba juodas nejudrus amaras su apvalia anga yra parazitinės vapsvos paveikta „mumija“. Tai ženklai, kad sode jau veikia biologinė kontrolė.
Įvairiu metu žydintys augalai suteikia naudingiesiems vabzdžiams nektaro ir žiedadulkių. Venkite plataus veikimo insekticidų naudojimo „profilaktiškai“, nes sunaikinus plėšrūnus amarai gali atsinaujinti greičiau. Apie augalų įvairovę skaitykite straipsnyje „Augalų harmonija lysvėje“.
Insekticidinis muilas ar sodininkystės aliejus veikia tik tiesiogiai padengęs amarą. Todėl reikia pasiekti lapų apačią ir ūglių tarpus. Prieš naudojimą patikrinkite, ar produktas Lietuvoje registruotas neprofesionaliam naudojimui, o etiketėje nurodytas konkretus augalas ir amarai. Išbandykite ant nedidelės augalo dalies ir stebėkite etiketėje nurodytą intervalą.
Nepurkškite karščio metu, ant sausros nualinto augalo ar atvirų žiedų su apdulkintojais. Kai kurie augalai jautrūs muilui ar aliejui. Kontaktinė priemonė neturi ilgalaikio poveikio, todėl pakartoti galima tik taip ir tokiu laiku, kaip nurodyta etiketėje.
Skaičiuokite ne senus pažeistus lapus, kurie nebeišsitiesins, o gyvus amarus ir sveiką naują augimą. Jei kolonija mažėja, tęskite stebėjimą. Jei greitai atsikuria, iš naujo patikrinkite skruzdėles, gretimus augalus, piktžoles ir ar priemonė pasiekė lapų apačią. Tik tada spręskite dėl kito etiketėje leidžiamo veiksmo.
Per gausiai azotu tręšiamas augalas užaugina daug minkštų, sultingų ūglių, kuriuos amarams lengviau apnikti. Todėl kolonijos nereikia „gydyti“ papildoma trąšų doze vien todėl, kad augimas susilpnėjo. Pirmiausia įvertinkite dirvos drėgmę, tręšimo istoriją ir pH.
Dirvožemio reakcija keičia maisto medžiagų prieinamumą, bet lapų garbanojimas pats savaime dar neįrodo trūkumo. Prieš koreguodami dirvą perskaitykite dirvožemio pH matavimo vadovą. Bendrą augalų stebėjimo planą rasite straipsnyje „Augalų priežiūra per sezoną“.
Pensilvanijos ir Kolorado universitetų specialistai nerekomenduoja savadarbių buitinių mišinių, nes jie nėra vienodos sudėties, neišbandyti ant konkrečių augalų ir gali pakenkti žmonėms, gyvūnams, augalams ar aplinkai. Užrašas „natūralu“ nėra saugumo garantija.
| Priemonė | Kada tinka | Ribojimas |
|---|---|---|
| Stebėjimas | Nedidelė kolonija ant stipraus augalo | Netinka greitai silpstančiam daigui |
| Vandens srovė | Atviri amarai ant tvirtų lapų ir ūglių | Gali pažeisti trapius augalus |
| Viršūnių pašalinimas | Amarai pasislėpę stipriai susisukusiuose lapuose | Negalima nugenėti didelės sveikos lajos dalies |
| Natūralių priešų apsauga | Matyti boružių, auksaakių, žiedmusių lervų ar mumijų | Rezultatas ne visada momentinis |
| Registruotas kontaktinis produktas | Necheminiai veiksmai nepakankami ir etiketė leidžia | Veikia tik tiesiogiai padengtus amarus |
Ne. Keli amarai ant stipraus augalo dažnai toleruojami, ypač jei jau matyti natūralių priešų. Greičiau veikite ant daigų, jaunų ūglių ir sparčiai didėjančios kolonijos.
Nerekomenduojama. Buitiniai detergentai nėra išbandyti kaip augalų apsaugos priemonės ir gali nudeginti lapus. Rinkitės tik konkrečiam augalui bei kenkėjui registruotą produktą.
Po pirmo nuplovimo patikrinkite augalą po kelių dienų. Kartokite tik jei kolonija atsikuria ir augalas pakankamai tvirtas srovei.
Jos renka saldų lipčių ir gali ginti amarus nuo plėšrūnų. Sumažinus skruzdėlių patekimą į medį ar krūmą natūrali kontrolė dažnai sustiprėja.
Taip. Kolonijai sutankėjus gali atsirasti sparnuotų individų. Dėl to verta apžiūrėti gretimus augalus ir piktžoles, ypač aktyvaus augimo metu.
Saugus amarų naikinimas prasideda nuo teisingo atpažinimo ir žalos įvertinimo. Nedidelę koloniją ant stipraus augalo stebėkite ir saugokite natūralius priešus. Jei amarai gausėja, pirmiausia nuplaukite juos vandeniu, pašalinkite stipriai susisukusias viršūnes ir nutraukite skruzdėlių kelius. Tik nepakakus šių veiksmų rinkitės Lietuvoje registruotą, etiketėje konkrečiam augalui ir amarams leidžiamą priemonę. Po kelių dienų vertinkite gyvus amarus ir naują augimą, o ne senus nebeišsitiesiančius lapus. Kitų kenkėjų sezoninius darbus primena šliužų kontrolės straipsnis ir sodininko kalendorius.
Amarai yra smulkūs, minkštakūniai, dažniausiai kriaušės formos vabzdžiai. Jie gali būti žali, juodi, pilki, gelsvi, rausvi ar padengti vaškine apnaša. Dauguma kolonijos narių būna besparniai, tačiau tankėjant kolonijai ar prastėjant augalo sąlygoms gali atsirasti sparnuotų individų, kurie persikelia ant kitų augalų.
Jų pirmiausia ieškokite ant jaunų ūglių, pumpurų, žiedkočių ir apatinėje lapų pusėje. Amarai siurbia augalo sultis, todėl jauni lapai gali garbanotis, deformuotis, gelsti, o ūgliai – lėčiau augti. Šalia gyvų vabzdžių dažnai matyti baltos išnaros, likusios jiems augant.
Kitas būdingas ženklas – lipčius, skaidrus ir lipnus amarų išskiriamas skystis. Juo apsineša lapai, vaisiai, palangės ar po medžiu stovintis automobilis. Ant lipčiaus gali įsikurti juodas suodligės apnašas. Jis nėra pats amaras, todėl nuvalius apnašą, bet nesuvaldžius kolonijos, lipnumas grįš.
| Požymis | Labiausiai tikėtinas kenkėjas | Kaip atskirti |
|---|---|---|
| Minkšti kriaušės formos vabzdžiai grupėmis | Amarai | Dažnos baltos išnaros, lipčius ir skruzdėlės |
| Pajudinus augalą pakyla balti vabzdeliai | Baltasparniai | Suaugėliai panašūs į labai mažas baltas museles |
| Sidabriški dryžiai ir smulkūs pailgi vabzdžiai | Tripsai | Ant lapų būna tamsių išmatų taškelių |
| Smulkus taškuotumas ir plonas voratinklis | Voratinklinės erkės | Erkės labai smulkios, gausėja karštomis sausomis sąlygomis |
| Nejudrūs apvalūs ar pailgi skydeliai | Skydamariai | Prisivirtinę prie stiebo ar lapo ir neatrodo kaip judri kolonija |
Prieš imdamiesi priemonių apžiūrėkite augalą su didinamuoju stiklu. Netinkamai atpažinus kenkėją galima sunaikinti naudingus vabzdžius, o tikroji problema liks. Jei nuotraukos nepakanka, palyginkite požymius augalų enciklopedijoje arba kreipkitės į specialistą.
Keli amarai ant stipraus suaugusio augalo paprastai nėra avarinė situacija. Minesotos universiteto rekomendacijose pažymima, kad daugeliu atvejų amarai padaro mažai žalos arba jos visai nepadaro. Kolonija kartu yra maistas boružėms, auksaakėms, žiedmusių lervoms ir smulkioms parazitinėms vapsvoms.
Skubiau reaguokite, jei apniktas daigas, jaunas vaismedžio ūglis, žiedinis pumpuras ar mažas vazoninis augalas; jei kolonija greitai plečiasi; lapai masiškai susisuka; augimas sustoja; arba lipčius užteršia vaisius. Kai kurių rūšių amarai gali pernešti augalų virusus, todėl jautriuose daržovių daiguose tolerancija turėtų būti mažesnė.
| Situacija | Sprendimas | Kodėl |
|---|---|---|
| Keli amarai, augalas stiprus, yra plėšrūnų | Stebėti kas kelias dienas | Natūralūs priešai gali sustabdyti koloniją |
| Jaunas daigas ar ūglis deformuojasi | Veikti iš karto necheminėmis priemonėmis | Mažas augalas greičiau praranda augimo jėgą |
| Daug susisukusių lapų | Pašalinti stipriausiai pažeistas viršūnes | Kontaktinė priemonė paslėptų amarų nepasieks |
| Gausu skruzdėlių ir lipčiaus | Valdyti amarus ir nutraukti skruzdėlių kelius | Skruzdėlės gali saugoti koloniją nuo plėšrūnų |
| Ant augalo daug boružių lervų ar „mumijų“ | Vengti purškimo ir trumpai palaukti | Biologinė kontrolė jau vyksta |
Kolonija dažnai prasideda vienoje viršūnėje, bet sparnuoti individai gali būti persikėlę toliau. Apžiūrėkite lapų apačią, jaunus stiebus, pumpurus ir gretimus tos pačios rūšies augalus. Aktyvaus augimo metu tikrinkite bent du kartus per savaitę – anksti pastebėtą židinį suvaldyti lengviau.
Tvirtesnių augalų lapų apačią nukreipkite vidutinio stiprumo vandens srove. Amarai silpnai laikosi ir nukritę dažnai nebegrįžta. Procedūrą geriausia atlikti ryte, kad lapai spėtų nudžiūti. Minkštų daigų, trapių žiedų ir labai gležnų viršūnių stipria srove neplaukite.
Jei amarai slepiasi lapo viduje, vanduo ir kontaktinė priemonė jų nepasieks. Nukirpkite tik stipriausiai deformuotą ūglio dalį, įdėkite į maišą ir išneškite. Nepašalinkite daug sveikos lapijos, nes papildomas stresas gali susilpninti augalą.
Skruzdėlės minta lipčiumi ir gali ginti amarus nuo plėšrūnų. Ant medžių ar krūmų nukirpkite žemę, tvorą ar pastatą liečiančias šakas, kurios sudaro papildomus kelius. Lipnias juostas dėkite tik ant apsauginio apvado, ne tiesiai ant jaunos ar plonos žievės, ir reguliariai tikrinkite, kad į jas nepatektų naudingi gyvūnai.
Boružės yra gerai žinomos, tačiau jų lervos atrodo visai kitaip – pailgos, tamsios, dažnai su oranžinėmis dėmėmis. Amarais taip pat minta auksaakių ir žiedmusių lervos. Išsipūtęs rusvas arba juodas nejudrus amaras su apvalia anga yra parazitinės vapsvos paveikta „mumija“. Tai ženklai, kad sode jau veikia biologinė kontrolė.
Įvairiu metu žydintys augalai suteikia naudingiesiems vabzdžiams nektaro ir žiedadulkių. Venkite plataus veikimo insekticidų naudojimo „profilaktiškai“, nes sunaikinus plėšrūnus amarai gali atsinaujinti greičiau. Apie augalų įvairovę skaitykite straipsnyje „Augalų harmonija lysvėje“.
Insekticidinis muilas ar sodininkystės aliejus veikia tik tiesiogiai padengęs amarą. Todėl reikia pasiekti lapų apačią ir ūglių tarpus. Prieš naudojimą patikrinkite, ar produktas Lietuvoje registruotas neprofesionaliam naudojimui, o etiketėje nurodytas konkretus augalas ir amarai. Išbandykite ant nedidelės augalo dalies ir stebėkite etiketėje nurodytą intervalą.
Nepurkškite karščio metu, ant sausros nualinto augalo ar atvirų žiedų su apdulkintojais. Kai kurie augalai jautrūs muilui ar aliejui. Kontaktinė priemonė neturi ilgalaikio poveikio, todėl pakartoti galima tik taip ir tokiu laiku, kaip nurodyta etiketėje.
Skaičiuokite ne senus pažeistus lapus, kurie nebeišsitiesins, o gyvus amarus ir sveiką naują augimą. Jei kolonija mažėja, tęskite stebėjimą. Jei greitai atsikuria, iš naujo patikrinkite skruzdėles, gretimus augalus, piktžoles ir ar priemonė pasiekė lapų apačią. Tik tada spręskite dėl kito etiketėje leidžiamo veiksmo.
Per gausiai azotu tręšiamas augalas užaugina daug minkštų, sultingų ūglių, kuriuos amarams lengviau apnikti. Todėl kolonijos nereikia „gydyti“ papildoma trąšų doze vien todėl, kad augimas susilpnėjo. Pirmiausia įvertinkite dirvos drėgmę, tręšimo istoriją ir pH.
Dirvožemio reakcija keičia maisto medžiagų prieinamumą, bet lapų garbanojimas pats savaime dar neįrodo trūkumo. Prieš koreguodami dirvą perskaitykite dirvožemio pH matavimo vadovą. Bendrą augalų stebėjimo planą rasite straipsnyje „Augalų priežiūra per sezoną“.
Pensilvanijos ir Kolorado universitetų specialistai nerekomenduoja savadarbių buitinių mišinių, nes jie nėra vienodos sudėties, neišbandyti ant konkrečių augalų ir gali pakenkti žmonėms, gyvūnams, augalams ar aplinkai. Užrašas „natūralu“ nėra saugumo garantija.
| Priemonė | Kada tinka | Ribojimas |
|---|---|---|
| Stebėjimas | Nedidelė kolonija ant stipraus augalo | Netinka greitai silpstančiam daigui |
| Vandens srovė | Atviri amarai ant tvirtų lapų ir ūglių | Gali pažeisti trapius augalus |
| Viršūnių pašalinimas | Amarai pasislėpę stipriai susisukusiuose lapuose | Negalima nugenėti didelės sveikos lajos dalies |
| Natūralių priešų apsauga | Matyti boružių, auksaakių, žiedmusių lervų ar mumijų | Rezultatas ne visada momentinis |
| Registruotas kontaktinis produktas | Necheminiai veiksmai nepakankami ir etiketė leidžia | Veikia tik tiesiogiai padengtus amarus |
Ne. Keli amarai ant stipraus augalo dažnai toleruojami, ypač jei jau matyti natūralių priešų. Greičiau veikite ant daigų, jaunų ūglių ir sparčiai didėjančios kolonijos.
Nerekomenduojama. Buitiniai detergentai nėra išbandyti kaip augalų apsaugos priemonės ir gali nudeginti lapus. Rinkitės tik konkrečiam augalui bei kenkėjui registruotą produktą.
Po pirmo nuplovimo patikrinkite augalą po kelių dienų. Kartokite tik jei kolonija atsikuria ir augalas pakankamai tvirtas srovei.
Jos renka saldų lipčių ir gali ginti amarus nuo plėšrūnų. Sumažinus skruzdėlių patekimą į medį ar krūmą natūrali kontrolė dažnai sustiprėja.
Taip. Kolonijai sutankėjus gali atsirasti sparnuotų individų. Dėl to verta apžiūrėti gretimus augalus ir piktžoles, ypač aktyvaus augimo metu.
Saugus amarų naikinimas prasideda nuo teisingo atpažinimo ir žalos įvertinimo. Nedidelę koloniją ant stipraus augalo stebėkite ir saugokite natūralius priešus. Jei amarai gausėja, pirmiausia nuplaukite juos vandeniu, pašalinkite stipriai susisukusias viršūnes ir nutraukite skruzdėlių kelius. Tik nepakakus šių veiksmų rinkitės Lietuvoje registruotą, etiketėje konkrečiam augalui ir amarams leidžiamą priemonę. Po kelių dienų vertinkite gyvus amarus ir naują augimą, o ne senus nebeišsitiesiančius lapus. Kitų kenkėjų sezoninius darbus primena šliužų kontrolės straipsnis ir sodininko kalendorius.
Patogus atsiskaitymas
Patogus pristatymas
Patikrinta kokybė
Privalote prisijungti arba užsiregistruoti norėdami komentuoti straipsnį!