Dėl šiltėjančio klimato iš pietų kraštų kilę vynmedžiai šiandien yra puikiai prisitaikę auginimui mūsų šalyje. Lietuvoje gali būti auginamos ir desertinės, ir vyninės baltos, rausvos arba mėlynos spalvos vynuogių rūšys: vyninės įprastai perdirbamos ir naudojamos gėrimų gamybai, o desertinės – valgomos šviežios. Vis tik Lietuvos klimatas yra palankiausias hibridinėms vynuogių veislėms, kurių dauguma pasižymi atsparumu šalčiui, ankstyvu nokimu ir derlingumu.
Vynmedis yra ilgaamžis, nereiklus augalas, todėl vynuogių auginimas ir priežiūra yra daug paprastesnis procesas, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vynmedžiui svarbiausias laidus ir sausas dirvožemis, saulėta, šilta, šiaurės ir vakarų vėjui atspari vieta. Lietuvos aplinkos sąlygų tinkamumas vynmedžių auginimui yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vynuogių sodinimas mūsų šalyje sparčiai populiarėja.
Dažnai susiduriame su klausimu: „Kaip sodinti vynuoges?“. Pabandykime išskirti pagrindinius aspektus.
Pirmiausia, siekiant, kad vynmedžiai nesirgtų, vertėtų sodinti ligoms atsparias vynuogių veisles. Be to, ligoms atsparios vynuogių veislės gali būti auginamos ekologiškomis sąlygomis, netręšiant jų cheminėmis trąšomis. Neatsparias veisles svarbu profilaktiškai tręšti, purkšti nuo grybelinių ir kitų ligų.
Vynuogių sodinimas gali būti atliekamas lauke arba šiltnamiuose. Šalčiams ir ligoms neatsparių veislių vynmedžiai sodinami šiltnamiuose, o atšiauresnėms aplinkos sąlygoms atsparios vynuogių veislės auginamos lauke, užuovėjoje (pavyzdžiui, pietiniuose, pietvakariniuose šlaituose, pasieniuose).
Vynuogių sodinimas yra paprastas, tačiau atidumo reikalaujantis procesas. Vynmedį su dar neišsprogusiais pumpurais rekomenduojama sodinti nuo balandžio iki gegužės mėnesio pradžios, žemės temperatūrai siekiant 7-10oC, dienos oro temperatūrai – 15-20oC. Vazonuose žaliuojantis vynmedis sodinamas šiltuoju metų laiku, iki birželio pabaigos. Vynmedžiams tinkamiausias sukultūrintas dirvožemis, kurio rūgštingumas atitinka 6,5-7,5 pH.
Prieš sodinant vynmedžius dirvožemyje, 24-48 valandas sodinukus mirkykite drungname vandenyje, vėsioje (iki 10oC) temperatūroje, vengiant tiesioginių saulės spindulių. Po mirkymo, sodinukų šaknis neaštriu įrankiu šiek tiek patrumpinkite, palikdami kuo ilgesnes.
Sodinant vynmedžius eilėmis, tarp sodinukų išlaikykite 1-2 metrų tarpus ir iki 3 metrų atstumą tarp eilių. Pasieniuose išlaikykite 20-40 cm atstumą nuo sienos. Į iškastą 60 x 60 cm ar didesnę duobę įberkite derlingos žemės, įpilkite 2-3 litrus šilto vandens. Įsodintas medelis iš žemės turėtų išlysti iki 5 cm aukščio.
Vynuogių genėjimas yra vienas svarbiausių augalo priežiūros darbų. Reguliarus ir tinkamas vynuogių genėjimas yra svarbus tuo, kad augalas būtų kuo labiau apšviestas saulės, apsaugomas nuo ligų, o vynuogės kauptų kuo didesnį kiekį organinių medžiagų. Visa tai užtikrina derliaus gausumą ir kokybę. Neišretinti ir neišgenėti vynmedžiai linkę sirgti, o jų uogos – smulkėti, prarasti skonio savybes.
Svarbu atminti, jog pirmaisiais metais vynmedžio genėti nereikia, kadangi tuo metu dar tik formuojasi medelio šaknynas. Antraisiais metais vynmedis jau būna pasiruošęs genėjimo pradžiai: augalo stiebą patrumpinant iki 40-50 cm ar paliekant dvi tris pagrindines šakas. Nuo trečiųjų metų vynmedis jau būna pasiruošęs pilnam genėjimui, kuris atliekamas tris kartus per metus.
Vynuogių priežiūra visų pirma priklauso nuo metų laiko. Lietuvoje vynuogių sodinimas vyksta pavasarį. Pavasario pabaigoje ar birželio pradžioje ateina laikas nuskinti vynmedžių ūglius. Reikėtų šalinti bežiedžius, smulkesnius, nederančius ir daugybinius ūglius. Kitu atveju tokie ūgliai siurbs maistines medžiagas, nors uogų nesukraus. Pasirodžius pirmiesiems žiedynams, svarbu augalų negenėti, nelaistyti ir nepurenti iki kol jie nenužydės. Rugpjūčio mėnesį šalinamos pakaitinių ūglių viršūnės.
Pirmus metus augančių vynmedžių žiedynus vertėtų pilnai nuskinti, kad susiformuotų augalo šaknų sistema, išsivystytų atsparumas aplinkos poveikiui. Antraisiais metais žiedynai šalinami tam, kad sparčiau augtų ūgliai. Taip pat verta atminti, jog pirmaisiais metais vynmedis yra netręšiamas, o tik laistomas. Tačiau svarbu stebėti, kad dirvožemyje nesusidarytų vandens perteklius. Suaugusių vynmedžių laistyti nėra būtinybės.
Po pirmųjų rudeninių šalnų, šalčiams jautresnių vynmedžių šaknys nuo šalčio apsaugomos dirvožemio paviršių padengiant organinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, kompostu ar durpėmis). Artėjant pirmiesiems žiemos šalčiams, vynmedžiai nugenami ir uždengiami. Vynmedžių uždengimui dažnai naudojamos eglių šakos, kurios papildomai apdengiamos agroplėvele. Pirmus ar antrus metus skaičiuojantys vynmedžiai bei šalčiui neatsparios vynmedžių veislės šaltuoju metų laiku turėtų būti dar labiau apšiltinamos.
Kaip vynuogių sodinimas, taip ir vynuogių dauginimas yra nesudėtingas procesas, kadangi vynmedžiams būdingas greitas įsišaknijimas. Aptarkime populiariausius vynuogių dauginimo būdus.
Rudenį, po vynuogių nugenėjimo, nupjaukite 30-40 cm ilgio auginius, turinčius po tris keturis pumpurus. Vandens neužliejamoje vietoje iškaskite 15-25 cm gylio griovį, sudėkite auginius ir užberkite drėgnu žemės mišiniu arba smėliu. Ant viršaus užpilkite lapų, eglišakių, šiaudų. Kitų metų vasaros pabaigoje jau turėsite vienmečių sodinukų.
Pavasarį šalia vynmedžio iškaskite 7-10 cm gylio griovelius, pripilkite komposto ir žemės mišinio. Į duobutę nukreipkite žemai augančią, sveiką pirmametę arba antrametę šakelę ir prispauskite ją kuoliukais. Užpilkite 5-8 cm sluoksniu žemės mišinio, viršūnėlę pakeliant į viršų ir pritvirtinant prie kuoliukų. Iš žemėmis užpiltos šakos pradės vystytis šaknys ir ūgliai.
Rudenį, sumedėjus ūgliams, iškaskite atlanką. Sukarpykite auginiais, kuriuose būtų mažiausiai du pumpurai, nupjaudami nereikalingus metūglius. Auginius suriškite į pėdelius ir laikykite 0-5oC temperatūroje apkastus drėgna žeme. Žiemą juos saugokite nuo šalčio, o pavasarį – sodinkite.