Bijūnų persodinimas: kada ir kaip padalyti kerą
Augalų priežiūra
Kodėl bijūnų persodinimui ruoštis dabar?
Kodėl bijūnų persodinimui ruoštis dabar?
Rugpjūčio antroje pusėje žoliniai bijūnai jau būna sukaupę didžiąją dalį sezono atsargų šaknyse, o iki šaltojo laikotarpio dar lieka laiko. Šiauriniam klimatui skirtos Minesotos universiteto rekomendacijos rudeninį daugiamečių dalijimą pataria baigti likus maždaug 4–6 savaitėms iki dirvos įšalo. Todėl dabar tinkamas metas išsirinkti kerus, pažymėti veisles, paruošti vietą ir suplanuoti darbą vėlyvam rugpjūčiui ar rugsėjui.
Konkrečios datos visai Lietuvai nėra. Pajūryje dirva paprastai įšąla vėliau nei rytiniuose rajonuose, o sausas ir šiltas ruduo skiriasi nuo ankstyvo šalto sezono. Orientuokitės į augalo vegetacijos pabaigą ir likusį įsišaknijimo laiką, ne vien į kalendoriaus dieną. Darbą planuoti padeda sodininko kalendorius.
Šis vadovas skirtas įprastiems žoliniams bijūnams, kurių antžeminė dalis kasmet nunyksta. Sumedėję medėjantys bijūnai ir tarprūšiniai Itoh bijūnai turi kitokią sandarą bei dauginimo ypatybes, todėl jų nekaskite pagal šią schemą nepatikrinę konkrečios veislės rekomendacijų.
Ar bijūną tikrai reikia judinti?
Bijūnai nemėgsta dažno trikdymo ir gali dešimtmečius augti toje pačioje vietoje. Vien didelis kero amžius nėra priežastis jį dalyti. Jei augalas sveikas, kasmet žydi, netrukdo takui ir nėra užgožtas, geriausias sprendimas gali būti jo neliesti.
| Situacija | Sprendimas | Kodėl |
|---|---|---|
| Keras sveikas ir gausiai žydi | Palikti vietoje | Dalijimas nėra privaloma periodinė procedūra |
| Vietą užgožė medis ar statinys | Persodinti į saulę | Šviesos stoka mažina žydėjimą |
| Gėlynas pertvarkomas | Perkelti visą kerą arba dalyti | Galima išsaugoti veislę naujoje kompozicijoje |
| Norite kelių tos pačios veislės augalų | Padalyti brandų kerą | Kiekvienai daliai paliekami pumpurai ir šaknys |
| Vidurys išpuvęs, šaknys minkštos | Pirmiausia įvertinti ligą | Sergančių audinių negalima aklai išnešioti į naujas vietas |
| Bijūnas nežydi | Patikrinti gylį, šviesą ir tręšimą | Persodinimas nepadės, jei nepašalinama priežastis |
Kaip parinkti naują vietą?
Šviesa ir atstumas
Daugumai žolinių bijūnų geriausia vieta gauna bent apie šešias valandas tiesioginės saulės per dieną. Nedidelis popietės pavėsis karštoje vietoje gali būti priimtinas, tačiau prie didelių medžių ar tankių krūmų bijūnas konkuruos dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų.
Tarp kerų palikite maždaug 90–120 cm. Toks atstumas leidžia suaugusiai lapijai išsiskleisti ir orui judėti. Nesodinkite visai prie sienos, tankios gyvatvorės ar automatinio purkštuvo, kuris reguliariai šlapins lapus vakare.
Dirva ir drenažas
Bijūnams reikia derlingos, bet laidžios dirvos. Duobėje neturi stovėti vanduo po lietaus. Jei vieta nuolat šlapia, vien žvyro sluoksnis duobės dugne problemos neišsprendžia – jis gali sukurti vandens kaupimosi zoną. Geriau rinktis aukštesnę vietą, formuoti platesnę pakeltą lysvę arba pirmiausia sutvarkyti viso ploto drenažą.
Dirvos reakciją ir struktūrą vertinkite prieš kasimą. Kaip paimti mėginį ir suprasti rezultatą, aprašyta dirvožemio pH vadove. Jei norite įmaišyti organinės medžiagos, naudokite tik subrendusį kompostą ir gerai sumaišykite jį su iškasta žeme; nepalikite gryno komposto kišenės ties šaknimis. Brandą padeda įvertinti komposto patikros instrukcija.
Ką pasiruošti prieš kasant?
- Aštrų kastuvą arba sodo šakę kerui iškelti.
- Tvirtą, švarų peilį ar siaurą kastuvėlį dalims atskirti.
- Žymeklius veislėms, ypač jei vienu metu dalijami keli kerai.
- Švarų brezentą ar lentą šaknims apžiūrėti.
- Laistytuvą arba žarną naujai pasodintam augalui palaistyti.
- Liniuotę ar trumpą matavimo juostą sodinimo gyliui patikrinti.
Naują duobę paruoškite prieš iškasdami seną kerą. Ji turi būti pakankamai plati, kad mėsingos šaknys tilptų natūraliai, jų neužlenkiant. Bijūno dalių nepalikite ilgai saulėje ar vėjyje – kol dirbate, laikykite jas pavėsyje ir neleiskite šaknims išdžiūti.
Bijūnų persodinimas ir dalijimas: 8 žingsniai
1. Pažymėkite veislę ir paruoškite vietą
Prieš nupjaudami stiebus pritvirtinkite patvarią etiketę. Patikrinkite, kur bus galutinis dirvos paviršius, nes sodinimo gylis skaičiuojamas būtent nuo jo, o ne nuo purios žemės kauburėlio.
2. Lapiją trumpinkite tik pradėję persodinimo darbą
Jei bijūno šiandien dar nekasate, sveikos žalios lapijos vien dėl tvarkos nenupjaukite – ji vis dar maitina šaknis. Pradėję rudeninį persodinimą, stiebus galima nukirpti arti žemės, kad būtų lengviau iškelti ir matyti kerą. Sergančią lapiją surinkite atskirai.
3. Apkabinkite kerą plačiu ratu
Mėsingos bijūno šaknys yra gilios ir lengvai lūžta. Kastuvą ar šakę smeikite ne prie pat stiebų, o plačiau aplink kerą. Palaipsniui atlaisvinkite visas puses ir kelkite iš apačios. Netraukite už stiebų.
4. Nuvalykite tiek, kad matytumėte pumpurus
Švelniai nupurtykite purią žemę. Jei ji prilipusi ir neleidžia matyti kero sandaros, šaknis galima atsargiai nuplauti silpna vandens srove ir trumpai palikti pavėsyje, kad paviršius apdžiūtų. Nešveiskite ir nelaužykite smulkių šaknų.
5. Raskite natūralias dalijimo vietas
Apžiūrėkite rausvus ar balkšvus pumpurus, šaknų kryptį ir senas pažeistas dalis. Pjaukite tvirtu švariu peiliu taip, kad kiekviena dalis turėtų 3–5 sveikus pumpurus ir gerą šaknų sistemą. Labai mažos dalys gali išgyventi, bet iki gausaus žydėjimo joms dažnai reikės daugiau laiko.
6. Pašalinkite tik aiškiai pažeistus audinius
Nupjaukite minkštas, gleivėtas, tuščiavidures ar smarkiai patamsėjusias šaknų dalis iki tvirto sveiko audinio. Jei didelė kero dalis pūva ar diagnozė neaiški, jos neplatinkite ir nesodinkite šalia sveikų bijūnų. Įrankį tarp įtartino ir sveiko kero nuvalykite bei dezinfekuokite tinkama priemone.
7. Pumpurus nustatykite 2,5–5 cm gylyje
Duobėje suformuokite tvirtą žemės pagrindą, ant jo išskleiskite šaknis, o pumpurus nukreipkite į viršų. Užpildžius ir lengvai sutvirtinus dirvą, pumpurai turi likti maždaug 2,5–5 cm žemiau galutinio paviršiaus. Sunkesnėje dirvoje rinkitės sekliau nurodyto intervalo ribose. Neužkaskite pumpurų 8 ar 10 cm gylyje – tai dažna lapingo, bet nežydinčio bijūno priežastis.
8. Palaistykite ir pažymėkite
Po sodinimo palaistykite tiek, kad žemė priglustų prie šaknų ir neliktų didelių oro tarpų. Jei dirva suslūgo, dar kartą patikrinkite pumpurų gylį. Toliau palaikykite tolygią drėgmę pagal orus, tačiau nelaikykite vietos permirkusios.
Kontrolinė lentelė prieš užpilant duobę
| Patikra | Tinkamas rezultatas | Klaida |
|---|---|---|
| Dalies dydis | 3–5 pumpurai ir tvirtos šaknys | Vien pumpurai be pakankamos šaknų dalies |
| Pumpurų kryptis | Nukreipti aukštyn | Užlenkti į šoną ar žemyn |
| Sodinimo gylis | 2,5–5 cm iki galutinio paviršiaus | Gili duobė ir 8–10 cm žemės virš pumpurų |
| Šaknų padėtis | Natūraliai išskleistos | Susuktos arba užlenktos mažoje duobėje |
| Dirvos būklė | Laidi ir tolygiai drėgna | Užmirkusi arba gryno komposto kišenė |
| Vietos žymėjimas | Etiketė ir aiški kero vieta | Pavasarį nebeaišku, kur dygs augalas |
Priežiūra po persodinimo
Pirmomis savaitėmis tikrinkite drėgmę po dirvos paviršiumi. Laistykite, kai žemė pradeda džiūti, bet ne pagal automatinį kasdienį grafiką. Vėsiu ir lietingu laikotarpiu papildomo vandens gali nereikėti, o lengvoje dirvoje sausu oru jo prireiks dažniau.
Naujai pasodinto bijūno rudenį azoto trąšomis neskatinkite. Jos nekompensuoja pažeistų šaknų ir gali skatinti nereikalingą minkštą augimą. Jei dirvos tyrimas rodo trūkumą, korekciją planuokite pagal laboratorijos rekomendaciją, o ne pagal bendrą „rudeninių trąšų“ pavadinimą.
Pirmai žiemai, dirvai atvėsus ir pradėjus šalti, galima uždėti purų apsauginį šiaudų, spyglių ar sausų smulkintų lapų sluoksnį. Jis mažina pakartotinio įšalimo ir atšilimo kilnojimą. Mulčio nekraukite šlapiu kauburiu ant pumpurų, o anksti pavasarį jį nuimkite, kad ūgliai galėtų laisvai pasirodyti.
Kodėl persodintas bijūnas gali nežydėti?
| Priežastis | Kaip atpažinti | Ką daryti |
|---|---|---|
| Natūralus įsitvirtinimas | Augalas sveikas, bet jaunas po dalijimo | Palaukti; žydėjimas gali grįžti per 2–3 metus |
| Per gilus sodinimas | Daug lapų, mažai arba nėra žiedų | Rudenį pakelti kerą iki tinkamo gylio |
| Per mažai saulės | Ilgi silpni stiebai, prastas žydėjimas | Perkelti į vietą su bent maždaug 6 val. saulės |
| Per daug azoto | Vešli lapija, menkas pumpurų formavimasis | Netręšti aklai, atlikti dirvos tyrimą |
| Užmirkimas | Silpnas augimas, minkštos ar pūvančios šaknys | Gerinti visos vietos drenažą arba keisti vietą |
| Per maža dalis | Vienas ar du pumpurai, nedaug šaknų | Duoti daugiau laiko, netrikdyti kasmet |
Svarbiausia neskubėti kero kasti dar kartą kitą sezoną. Pakartotinis trikdymas atitolina įsitvirtinimą. Stebėkite, ar pavasarį pasirodo sveiki ūgliai, palaikykite švarią, neužmirkusią pomedžio zoną ir vertinkite rezultatą per kelis sezonus.
Dažniausios klaidos
- Dalijamas kiekvienas senas bijūnas. Sveiko ir gerai žydinčio kero nebūtina trikdyti.
- Sveika lapija nupjaunama rugpjūčio pradžioje. Iki persodinimo ar natūralios vegetacijos pabaigos ji maitina šaknis.
- Keras raunamas už stiebų. Taip nulaužomos mėsingos šaknys ir pumpurai.
- Dalys paliekamos saulėje. Apnuogintos šaknys greitai perdžiūsta.
- Pumpurai užkasami per giliai. Augalas gali nežydėti net būdamas sveikas.
- Į duobę pilama stipri trąšų sauja. Koncentruotos druskos gali pažeisti šaknis.
- Pasirenkama užmirkstanti vieta. Bijūnas nėra pelkės augalas.
- Tikimasi gausaus žydėjimo kitą pavasarį. Įsitvirtinimui dažnai reikia daugiau laiko.
Susiję straipsniai
Kitus vasaros pabaigos darbus rasite rugpjūčio darbų sode ir darže apžvalgoje. Bendrą augalų stebėjimo bei priežiūros logiką papildo straipsnis „Augalų priežiūra per sezoną“, o dirvos kiekius planuojant naujai lysvei galima perskaičiuoti Sodo Barzdos skaičiuoklėse. Jei keras labai senas, didelis arba matyti neaiškus puvinys, dėl individualaus sprendimo galite kreiptis per kontaktų puslapį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia persodinti bijūnus Lietuvoje?
Praktinis langas prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi ankstyvą rudenį. Darbą atlikite taip, kad iki numatomo dirvos įšalo liktų maždaug 4–6 savaitės. Rugpjūčio antroje pusėje pirmiausia paruoškite naują vietą.
Ar seną bijūną būtina padalyti?
Ne. Jei jis sveikas ir gerai žydi, gali likti vietoje daugelį metų. Dalykite tik daugindami, perkeldami iš blogos vietos arba pertvarkydami gėlyną.
Kiek pumpurų palikti vienoje dalyje?
Patikimiausia palikti 3–5 sveikus pumpurus ir gerą šaknų dalį. Mažesnės dalys gali prigyti, tačiau dažniausiai ilgiau nepasiekia gausaus žydėjimo.
Kokiame gylyje sodinti bijūną?
Žolinio bijūno pumpurus laikykite maždaug 2,5–5 cm žemiau galutinio dirvos paviršiaus. Patikrinkite gylį po laistymo ir dirvos suslūgimo.
Kada persodintas bijūnas vėl žydės?
Kai kurie augalai pražysta po vieno sezono, bet dažnai reikia 2–3 metų. Jei augalas sveikas, nekaskite jo kasmet; patikrinkite gylį, šviesą, drenažą ir tręšimą.
Išvada: ką padaryti per artimiausias savaites?
Dabar pažymėkite veislę, įvertinkite, ar kerą iš tiesų reikia judinti, ir paruoškite saulėtą, neužmirkstančią vietą. Persodinimą planuokite nuo vėlyvo rugpjūčio iki ankstyvo rudens, palikdami šaknims 4–6 savaites iki dirvos įšalo. Kerą iškelkite plačiai, dalims palikite po 3–5 pumpurus, o sodindami svarbiausią matavimą atlikite nuo galutinio dirvos paviršiaus: pumpurai turi būti vos 2,5–5 cm gylyje. Palaistykite, pažymėkite vietą ir duokite augalui laiko įsitvirtinti.
Naudoti faktų šaltiniai
- Minesotos universiteto daugiamečių augalų dalijimo vadovas
- Minesotos universiteto šiaurinio regiono sodo darbų kalendorius
- Ajovos valstijos universiteto bijūnų persodinimo ir dalijimo rekomendacijos
- Ajovos valstijos universiteto bijūnų nežydėjimo priežasčių apžvalga
- Ilinojaus universiteto daugiamečių dalijimo gairės
Rugpjūčio antroje pusėje žoliniai bijūnai jau būna sukaupę didžiąją dalį sezono atsargų šaknyse, o iki šaltojo laikotarpio dar lieka laiko. Šiauriniam klimatui skirtos Minesotos universiteto rekomendacijos rudeninį daugiamečių dalijimą pataria baigti likus maždaug 4–6 savaitėms iki dirvos įšalo. Todėl dabar tinkamas metas išsirinkti kerus, pažymėti veisles, paruošti vietą ir suplanuoti darbą vėlyvam rugpjūčiui ar rugsėjui.
Konkrečios datos visai Lietuvai nėra. Pajūryje dirva paprastai įšąla vėliau nei rytiniuose rajonuose, o sausas ir šiltas ruduo skiriasi nuo ankstyvo šalto sezono. Orientuokitės į augalo vegetacijos pabaigą ir likusį įsišaknijimo laiką, ne vien į kalendoriaus dieną. Darbą planuoti padeda sodininko kalendorius.
Šis vadovas skirtas įprastiems žoliniams bijūnams, kurių antžeminė dalis kasmet nunyksta. Sumedėję medėjantys bijūnai ir tarprūšiniai Itoh bijūnai turi kitokią sandarą bei dauginimo ypatybes, todėl jų nekaskite pagal šią schemą nepatikrinę konkrečios veislės rekomendacijų.
Ar bijūną tikrai reikia judinti?
Bijūnai nemėgsta dažno trikdymo ir gali dešimtmečius augti toje pačioje vietoje. Vien didelis kero amžius nėra priežastis jį dalyti. Jei augalas sveikas, kasmet žydi, netrukdo takui ir nėra užgožtas, geriausias sprendimas gali būti jo neliesti.
| Situacija | Sprendimas | Kodėl |
|---|---|---|
| Keras sveikas ir gausiai žydi | Palikti vietoje | Dalijimas nėra privaloma periodinė procedūra |
| Vietą užgožė medis ar statinys | Persodinti į saulę | Šviesos stoka mažina žydėjimą |
| Gėlynas pertvarkomas | Perkelti visą kerą arba dalyti | Galima išsaugoti veislę naujoje kompozicijoje |
| Norite kelių tos pačios veislės augalų | Padalyti brandų kerą | Kiekvienai daliai paliekami pumpurai ir šaknys |
| Vidurys išpuvęs, šaknys minkštos | Pirmiausia įvertinti ligą | Sergančių audinių negalima aklai išnešioti į naujas vietas |
| Bijūnas nežydi | Patikrinti gylį, šviesą ir tręšimą | Persodinimas nepadės, jei nepašalinama priežastis |
Kaip parinkti naują vietą?
Šviesa ir atstumas
Daugumai žolinių bijūnų geriausia vieta gauna bent apie šešias valandas tiesioginės saulės per dieną. Nedidelis popietės pavėsis karštoje vietoje gali būti priimtinas, tačiau prie didelių medžių ar tankių krūmų bijūnas konkuruos dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų.
Tarp kerų palikite maždaug 90–120 cm. Toks atstumas leidžia suaugusiai lapijai išsiskleisti ir orui judėti. Nesodinkite visai prie sienos, tankios gyvatvorės ar automatinio purkštuvo, kuris reguliariai šlapins lapus vakare.
Dirva ir drenažas
Bijūnams reikia derlingos, bet laidžios dirvos. Duobėje neturi stovėti vanduo po lietaus. Jei vieta nuolat šlapia, vien žvyro sluoksnis duobės dugne problemos neišsprendžia – jis gali sukurti vandens kaupimosi zoną. Geriau rinktis aukštesnę vietą, formuoti platesnę pakeltą lysvę arba pirmiausia sutvarkyti viso ploto drenažą.
Dirvos reakciją ir struktūrą vertinkite prieš kasimą. Kaip paimti mėginį ir suprasti rezultatą, aprašyta dirvožemio pH vadove. Jei norite įmaišyti organinės medžiagos, naudokite tik subrendusį kompostą ir gerai sumaišykite jį su iškasta žeme; nepalikite gryno komposto kišenės ties šaknimis. Brandą padeda įvertinti komposto patikros instrukcija.
Ką pasiruošti prieš kasant?
- Aštrų kastuvą arba sodo šakę kerui iškelti.
- Tvirtą, švarų peilį ar siaurą kastuvėlį dalims atskirti.
- Žymeklius veislėms, ypač jei vienu metu dalijami keli kerai.
- Švarų brezentą ar lentą šaknims apžiūrėti.
- Laistytuvą arba žarną naujai pasodintam augalui palaistyti.
- Liniuotę ar trumpą matavimo juostą sodinimo gyliui patikrinti.
Naują duobę paruoškite prieš iškasdami seną kerą. Ji turi būti pakankamai plati, kad mėsingos šaknys tilptų natūraliai, jų neužlenkiant. Bijūno dalių nepalikite ilgai saulėje ar vėjyje – kol dirbate, laikykite jas pavėsyje ir neleiskite šaknims išdžiūti.
Bijūnų persodinimas ir dalijimas: 8 žingsniai
1. Pažymėkite veislę ir paruoškite vietą
Prieš nupjaudami stiebus pritvirtinkite patvarią etiketę. Patikrinkite, kur bus galutinis dirvos paviršius, nes sodinimo gylis skaičiuojamas būtent nuo jo, o ne nuo purios žemės kauburėlio.
2. Lapiją trumpinkite tik pradėję persodinimo darbą
Jei bijūno šiandien dar nekasate, sveikos žalios lapijos vien dėl tvarkos nenupjaukite – ji vis dar maitina šaknis. Pradėję rudeninį persodinimą, stiebus galima nukirpti arti žemės, kad būtų lengviau iškelti ir matyti kerą. Sergančią lapiją surinkite atskirai.
3. Apkabinkite kerą plačiu ratu
Mėsingos bijūno šaknys yra gilios ir lengvai lūžta. Kastuvą ar šakę smeikite ne prie pat stiebų, o plačiau aplink kerą. Palaipsniui atlaisvinkite visas puses ir kelkite iš apačios. Netraukite už stiebų.
4. Nuvalykite tiek, kad matytumėte pumpurus
Švelniai nupurtykite purią žemę. Jei ji prilipusi ir neleidžia matyti kero sandaros, šaknis galima atsargiai nuplauti silpna vandens srove ir trumpai palikti pavėsyje, kad paviršius apdžiūtų. Nešveiskite ir nelaužykite smulkių šaknų.
5. Raskite natūralias dalijimo vietas
Apžiūrėkite rausvus ar balkšvus pumpurus, šaknų kryptį ir senas pažeistas dalis. Pjaukite tvirtu švariu peiliu taip, kad kiekviena dalis turėtų 3–5 sveikus pumpurus ir gerą šaknų sistemą. Labai mažos dalys gali išgyventi, bet iki gausaus žydėjimo joms dažnai reikės daugiau laiko.
6. Pašalinkite tik aiškiai pažeistus audinius
Nupjaukite minkštas, gleivėtas, tuščiavidures ar smarkiai patamsėjusias šaknų dalis iki tvirto sveiko audinio. Jei didelė kero dalis pūva ar diagnozė neaiški, jos neplatinkite ir nesodinkite šalia sveikų bijūnų. Įrankį tarp įtartino ir sveiko kero nuvalykite bei dezinfekuokite tinkama priemone.
7. Pumpurus nustatykite 2,5–5 cm gylyje
Duobėje suformuokite tvirtą žemės pagrindą, ant jo išskleiskite šaknis, o pumpurus nukreipkite į viršų. Užpildžius ir lengvai sutvirtinus dirvą, pumpurai turi likti maždaug 2,5–5 cm žemiau galutinio paviršiaus. Sunkesnėje dirvoje rinkitės sekliau nurodyto intervalo ribose. Neužkaskite pumpurų 8 ar 10 cm gylyje – tai dažna lapingo, bet nežydinčio bijūno priežastis.
8. Palaistykite ir pažymėkite
Po sodinimo palaistykite tiek, kad žemė priglustų prie šaknų ir neliktų didelių oro tarpų. Jei dirva suslūgo, dar kartą patikrinkite pumpurų gylį. Toliau palaikykite tolygią drėgmę pagal orus, tačiau nelaikykite vietos permirkusios.
Kontrolinė lentelė prieš užpilant duobę
| Patikra | Tinkamas rezultatas | Klaida |
|---|---|---|
| Dalies dydis | 3–5 pumpurai ir tvirtos šaknys | Vien pumpurai be pakankamos šaknų dalies |
| Pumpurų kryptis | Nukreipti aukštyn | Užlenkti į šoną ar žemyn |
| Sodinimo gylis | 2,5–5 cm iki galutinio paviršiaus | Gili duobė ir 8–10 cm žemės virš pumpurų |
| Šaknų padėtis | Natūraliai išskleistos | Susuktos arba užlenktos mažoje duobėje |
| Dirvos būklė | Laidi ir tolygiai drėgna | Užmirkusi arba gryno komposto kišenė |
| Vietos žymėjimas | Etiketė ir aiški kero vieta | Pavasarį nebeaišku, kur dygs augalas |
Priežiūra po persodinimo
Pirmomis savaitėmis tikrinkite drėgmę po dirvos paviršiumi. Laistykite, kai žemė pradeda džiūti, bet ne pagal automatinį kasdienį grafiką. Vėsiu ir lietingu laikotarpiu papildomo vandens gali nereikėti, o lengvoje dirvoje sausu oru jo prireiks dažniau.
Naujai pasodinto bijūno rudenį azoto trąšomis neskatinkite. Jos nekompensuoja pažeistų šaknų ir gali skatinti nereikalingą minkštą augimą. Jei dirvos tyrimas rodo trūkumą, korekciją planuokite pagal laboratorijos rekomendaciją, o ne pagal bendrą „rudeninių trąšų“ pavadinimą.
Pirmai žiemai, dirvai atvėsus ir pradėjus šalti, galima uždėti purų apsauginį šiaudų, spyglių ar sausų smulkintų lapų sluoksnį. Jis mažina pakartotinio įšalimo ir atšilimo kilnojimą. Mulčio nekraukite šlapiu kauburiu ant pumpurų, o anksti pavasarį jį nuimkite, kad ūgliai galėtų laisvai pasirodyti.
Kodėl persodintas bijūnas gali nežydėti?
| Priežastis | Kaip atpažinti | Ką daryti |
|---|---|---|
| Natūralus įsitvirtinimas | Augalas sveikas, bet jaunas po dalijimo | Palaukti; žydėjimas gali grįžti per 2–3 metus |
| Per gilus sodinimas | Daug lapų, mažai arba nėra žiedų | Rudenį pakelti kerą iki tinkamo gylio |
| Per mažai saulės | Ilgi silpni stiebai, prastas žydėjimas | Perkelti į vietą su bent maždaug 6 val. saulės |
| Per daug azoto | Vešli lapija, menkas pumpurų formavimasis | Netręšti aklai, atlikti dirvos tyrimą |
| Užmirkimas | Silpnas augimas, minkštos ar pūvančios šaknys | Gerinti visos vietos drenažą arba keisti vietą |
| Per maža dalis | Vienas ar du pumpurai, nedaug šaknų | Duoti daugiau laiko, netrikdyti kasmet |
Svarbiausia neskubėti kero kasti dar kartą kitą sezoną. Pakartotinis trikdymas atitolina įsitvirtinimą. Stebėkite, ar pavasarį pasirodo sveiki ūgliai, palaikykite švarią, neužmirkusią pomedžio zoną ir vertinkite rezultatą per kelis sezonus.
Dažniausios klaidos
- Dalijamas kiekvienas senas bijūnas. Sveiko ir gerai žydinčio kero nebūtina trikdyti.
- Sveika lapija nupjaunama rugpjūčio pradžioje. Iki persodinimo ar natūralios vegetacijos pabaigos ji maitina šaknis.
- Keras raunamas už stiebų. Taip nulaužomos mėsingos šaknys ir pumpurai.
- Dalys paliekamos saulėje. Apnuogintos šaknys greitai perdžiūsta.
- Pumpurai užkasami per giliai. Augalas gali nežydėti net būdamas sveikas.
- Į duobę pilama stipri trąšų sauja. Koncentruotos druskos gali pažeisti šaknis.
- Pasirenkama užmirkstanti vieta. Bijūnas nėra pelkės augalas.
- Tikimasi gausaus žydėjimo kitą pavasarį. Įsitvirtinimui dažnai reikia daugiau laiko.
Susiję straipsniai
Kitus vasaros pabaigos darbus rasite rugpjūčio darbų sode ir darže apžvalgoje. Bendrą augalų stebėjimo bei priežiūros logiką papildo straipsnis „Augalų priežiūra per sezoną“, o dirvos kiekius planuojant naujai lysvei galima perskaičiuoti Sodo Barzdos skaičiuoklėse. Jei keras labai senas, didelis arba matyti neaiškus puvinys, dėl individualaus sprendimo galite kreiptis per kontaktų puslapį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia persodinti bijūnus Lietuvoje?
Praktinis langas prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi ankstyvą rudenį. Darbą atlikite taip, kad iki numatomo dirvos įšalo liktų maždaug 4–6 savaitės. Rugpjūčio antroje pusėje pirmiausia paruoškite naują vietą.
Ar seną bijūną būtina padalyti?
Ne. Jei jis sveikas ir gerai žydi, gali likti vietoje daugelį metų. Dalykite tik daugindami, perkeldami iš blogos vietos arba pertvarkydami gėlyną.
Kiek pumpurų palikti vienoje dalyje?
Patikimiausia palikti 3–5 sveikus pumpurus ir gerą šaknų dalį. Mažesnės dalys gali prigyti, tačiau dažniausiai ilgiau nepasiekia gausaus žydėjimo.
Kokiame gylyje sodinti bijūną?
Žolinio bijūno pumpurus laikykite maždaug 2,5–5 cm žemiau galutinio dirvos paviršiaus. Patikrinkite gylį po laistymo ir dirvos suslūgimo.
Kada persodintas bijūnas vėl žydės?
Kai kurie augalai pražysta po vieno sezono, bet dažnai reikia 2–3 metų. Jei augalas sveikas, nekaskite jo kasmet; patikrinkite gylį, šviesą, drenažą ir tręšimą.
Išvada: ką padaryti per artimiausias savaites?
Dabar pažymėkite veislę, įvertinkite, ar kerą iš tiesų reikia judinti, ir paruoškite saulėtą, neužmirkstančią vietą. Persodinimą planuokite nuo vėlyvo rugpjūčio iki ankstyvo rudens, palikdami šaknims 4–6 savaites iki dirvos įšalo. Kerą iškelkite plačiai, dalims palikite po 3–5 pumpurus, o sodindami svarbiausią matavimą atlikite nuo galutinio dirvos paviršiaus: pumpurai turi būti vos 2,5–5 cm gylyje. Palaistykite, pažymėkite vietą ir duokite augalui laiko įsitvirtinti.
Naudoti faktų šaltiniai
- Minesotos universiteto daugiamečių augalų dalijimo vadovas
- Minesotos universiteto šiaurinio regiono sodo darbų kalendorius
- Ajovos valstijos universiteto bijūnų persodinimo ir dalijimo rekomendacijos
- Ajovos valstijos universiteto bijūnų nežydėjimo priežasčių apžvalga
- Ilinojaus universiteto daugiamečių dalijimo gairės